Mano santuoka nebyra į šipulius,
Nes saulė neblukino žiedo šešėlio ant piršto.
Tik garbaniaus kišenės apsunko nuo smėlio
Ir nuo skambučių.
Juokiasi paštininkai ir burtininkai
Iš meilės didžiulės kvailumo
Nupiešia man šilko ūsus,
Lėkštes serviruoja vikšrais.
Mano gražiausios vasaros susiraukia
Į iškrakmolytus naktinius marškinius
Ir mirksi juodos kavos akimis
Rytais, kai veidą taip gražiai
Margina saulė.
Išeit aš neturiu kur, nebent
Saugot ausis nuo skersvėjų
Ir pagalvių ašaras išdžiovint
Lūpomis pučiant:
Išgysi, miela pupa.