Paskutinį kartą į Dievo ausį

Kviečiau Tave-
                  neatėjai.
Šaukiau, Tėve,
                  ar negirdėjai?

Gal užmigai prie popierių Šventų?
Ar maldai nusidėjus aš per daug?
Bandžiau surast raktus nuo vartų
Į Tavo vieno karalystę- Dangų....
                                            neradau.

Lai pasmerkia mane visi Šventieji-
Tavęs nėra, o jei esi- Tu man ne Dievas.
Vienintelė širdis (ir tik manoji)
Galbūt nuves mane į rojaus pievas.

O Tu toliau miegok; saldžių sapnų..
Tegu sudegs žemėj visos bažnyčios,
Statytos ir apgintos rankomis mirtingų,
Saugančios Šventumą, ne kančias.

Ar degsiu pragare už įžulūmą?
Nors mane Tu pats apleidai..
Ir niekad nejutau širdy artumo,
Kurį įskiepijo Šventieji raštai.

Pasakysiu Tau dar vieną -
Tikėti aš nenustojau,
Bet jau ne Tavo valioj mano siela.
Pati gyvenimą sau kloju.

Lai pasmerkia mane visi Šventieji-
Tavęs nėra, o jei esi- Tu man ne Dievas.