Satori

Atsiklaupiau gal užkliuvau
Už žodžių
Liečiu aš gėlę širdimi
Vėl manyje apsigyvena
Žiedas įstabus
Čia ir Dabar buvimas
Skleidžia vaiskią šviesą
Palaidojau susinaikinimo ilgesį
Nusiminusi ir įbauginta savąjį Aš
Ši vasara - tai netikėtas pasivaikščiojimas
Potyrių viršukalnėmis
Dolmenai kalba
Švenvietės sulaukia padėkos
Ir titnago kvapnus karštumas
Jau ugnis agnis
Į nuskaistėjimą į nušvitimą

Nelieka žodžių
Tai - brastos akmenys per upę
Nereikalingi
Jau perbridau
Tyla