mėnulio vėlės

Šaukštas, menulis, saule
šviečia visam pasauli.
Dega jie naktį ir dieną,
menulį gerbiu tik vieną.

Už tai kad jisai koreguoja,
už tai kad saulę vaduoja.
Praradęs jis savają meilę
suprato esąs išdidus.

Paliko jis dvasių namus,
iš dvasios jis tapo kūnu.
Jis kontroliuja mus visus
aukšciausia nakties būtybe.

Ateina ir vėl amzinybė
jaučiu tai menulio esybe,
apsiginkluokime kantrybe,
sapnuokim menulio galybę.