O kas beliko?

Truputį liūdna, baisu ir šalta

Pasisvečiavus praeity

Veržies, eini į šviesą baltą

O pasirodo tunely esi


Nebesuspėju, senos rankos kaltos

Užstringa balsas žodžio vidury

O širdys iš akmens iškaltos

Lyg prakaitas - rasa ant jų krenti


Nebejaučiu, o gal nenoriu

Tik dusliai plaka akmenio širdis

Jau per vėlu tikėt rytojum

Bet per anksti užmerkt akis