Pempės karoliai

Šokinėjo, strikinėjo
Pempė saulės pievoj
Ir išvydo netoliese
Žydint laukuos ievą.
O šalia, o šalia -
Po balta ievos skara -
Tęsės uogų kekės -
Jos mirksėjo saulėj
Lyg rubinų akys...

Ir sumąstė, sudūmojo
Pempė pilkoji,
Iš raudonų pievų uogų
Karolius daryt.
Greit bus puota!
Greit bus puota!
Šaukė ji džiugiai.
Į vestuves šarka kvietė
Ją seniai seniai...

Susivėrusi karolius
Pempė išdidi,
Eis atšvęst ir
Paukščių šventės
Miške, pagiry...
Pasipuošusi karoliais
Pempė pilkoji,
Taps gražiausia paukščių tarpe -
Šarkai seilė tįs...


Cil du bildu!
Cil du bildu!
Danguj sutrinksėjo.
Mat griaustinio Dunduliuko
Karieta riedėjo...
Cak cak cak!
Lietaus lašiukai -
Tai išdykę karoliukai -
Nešė pievon melsvą spalvą -
Uogų kekės perlais varva...

Žybt staiga
Danguj griaustinis!
Mezgas Vaivos juosta!
Mat melsvi dangaus lašiukai
Kelia Žemėj savo puotą.
Brenda pempė
Uogų linkui
Ir staiga sustoja!
Net lašiukai, mėlynieji,
Jai kepurėm moja.

Stovi pempė išsigandus,
Kraipo pievoj galvą
Nesupranta: kas nutiko?
Kas sumaišė su rubinais
Perlų gerą saują?
Taip berymančią aptiko
Pempę mėnesėlis,
Kurs dainavo jai lopšinę
Apie uogų vėrinėlius...