Artojas

Pavargę ir nepatenkinti
Sukritę drabužiuose
Nešvariom panagėm
Sėdim ne ant kėdžių
Sėdim bet kur
Ir mūsų užpakaliai liks purvini.

Mozoliai

Nėra kam pakeisti patalynės
Nėra kam ištiesti kupros
Nieks niekam nerodo gerų manierų
Nieks ir nežiūri
Visiems maudžia kūną.

Mozoliai

Darbo įrankiai
Atšipę seni darbo įnagiai
Kur akys užmato nėra gražuolių
Ir nieks iš mūsų
savo pėdų
grįžę namo
po darbo
nemirkys vonelėje

Mozoliai, mozoliai visur

Ach draugai,
Keliaukim į miestą
Ten taip viskas patogu ir gražu.