Senukas

Jis gėrė ir bažnyčion nėjo.
Kas rytą lesino paukščius.
Ir pilną uosį inkilų prikėlė
ir arklius girdė per karščius.
Senai bobutei statė krosnį,
kaimynei pakalė batus,
šunelį apkabinęs glostė
ir tiesą sakė, kaip žmogus.
Per laidotuves jo negyrė. Peikė.
Pamokslas buvo trumpas.
Gan šykštus. Paukščius jis lesino.
Ir girtas verkė, koks gali būti
silpnas ir žiaurus žmogus.