rašyk.lt: Kūriniai / Raganike / apie kuiną, avižas ir pavėsį.

Pakėlė galvą senas kuinas, liūdnai parimęs šalia kelio
Pamatė moterį ateinant, kuri kumelę jauną vedė
Prisiminė jaunystę savo, kada jis laigė jaunas ir nartus
Galvojo, kad taip bus savaime, stipriausias eržilas laukuos
Dabar jis mintija apie žolę kvapnią bei avižas subrendusias po saulėtu dangum...
Ir kaip atgulti į pavėsį ąžuolo, kuris atrodo poilsis sadus...

Blogas komentaras Rodyti?

2010-08-11 21:54

giminaitė

mintis nenauja jau, oi nenauja
raiška prasta
grafika nepatraukli

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-08-11 19:08

moliniuotos rankovės

"Liaudies pasakos apie laumes ir aitvarus"
Štai ką man tai priminė.
Bet nenusimink, tai gražu ir miela.
Šypt !
:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-08-11 19:02

Taip, laiko tėkmė - nenuspėjama jėga, atnešanti senatvę, mirtį.Čia praeitis prisimenama nostalgiškai,, o dabartis persunkta pesimizmo gaida: " Dabar jis mintija apie žolę kvapnią bei avižas subrendusias po saulėtu dangum...
Ir kaip atgulti į pavėsį ąžuolo, kuris atrodo poilsis sadus..."
Malonu skaityti Jūsų kūrinius, kurie tarsi mažos pasakėčios. Sėkmės kūryboje. ;)))

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas