Stambūs grobuonys plėšo į gabalus, tokius kaip mes, sadizmo įsikūnijimus.
Nukabintais zūbais ir atlėpusiom ausim nieko nepasieksim.
Staigiai griebiam arklį už nagų ir panešiojam.
Taip suprantama yra našta.
Kapotojai ir skerdžiai esame visi.
Ir aš ir jūs, ir tie kur atskrenda į Žemę pasaly.
Strykaliai, formuokit savo požiūrį, subręskim.
Stipruolių raumenys šiandien negelbstės.
Pagelbės jūsų pinigai, duokit man, išnešiu Jus.
Aplipę žolėmis išbrisime iš liūno ir dar liudno pasaulėlio.
Pakovoję už taiką užvalgysim sunokusio persiko.
Duosiu kriaušių, obuolių, pradursiu skylė, kad įkvėptumėme oro.