Lapkritys

Senos akys pažvelgs atgal
Senos rankos palies tavo plaukus
Raukšlės kaktoje nevalingai ištars…
“Mums liko tik šis lapkritys…”

Jaunystė kaip lašas išgaruos ir išnyks
Dvidešimt keturios valandos, septynios dienos, nauja pilnatis…
Kodėl laiką matuoji naktim?
Kodėl neleidi sau išsivaduoti, žengti pirmyn…

Skausmas atslinks šokėjos judesyje
Erškėčio šakos – tai laimė – nejau nejauti?
Leiski išnykti, išgaruoti, palikt
Nelaimė… nejaugi tai džiaugsmas širdy?

Neini?
Nepalieki?
Nenori palikt?
Telieka šis laiškas… telieka viltis
Pageltusiais lapais tekrinta lemtis...