Nerimastingi rūko pliūpsniai

Paparčio žemuogių uogiene išsitepus
Ateiki tu šįvakar saulės pasitikti
Mūsų debesų antenų vyzdžiuos
Lyg upės teka laiko syvai lipnūs

Sparnuotos varpinės žaliam šešėly
Caro armijos kareivių vėlės krebžda
Sacharos smėly kregždės kepa
Kur mūsų ilgesį Japonų jūra maldo

Šiltas vakaras mėnulio kraterio dugne
Į stiklo šukę įstrigusi vapsva pkta
Grimasų džiazas plūsta į stiklinę
Ir visi spygliai miške žemyn nubyra.

Kreivos balos vandens paviršius raukos
Dangaus skliautų nebepuošia randai
O kapinių varpų sudilęs aidas kviečia
Karius sugrįžti į medinę būtį.