Apie mintis ir dar daugiau

Mano mintys šiandien tyli –
Nekalba nei nuojautos,
Nešvysteli likimo kodo net sapnai:
Kiekvieną rytą saulei tekant jie subyra
Ir per akimirką išnyksta iš galvos
Kaip gaivalas patamsių – net nepamatai...

Tačiau pasišaipyt iš laiko knieti, –
Ne, ne sarkastiškai,
Greičiau  džiaugsmingai:
Kai sausio speiguose bedugnė atsivėrė,
Tebeklampina pusnys nežinion –
Kasdien baltais laiškeliais sninga sninga...

Mano mintys šiandien tyli,
Bet ten nesėdi liūdesys,
Niūniuodamas apie vienatvės duoną:
Tenai sugrįžo pažadais gegužė
Ir piešia šypseną per visą dangų,
Tarsi nutiesdama rugsėjui klevo kilimą raudoną...