Kava rytoj šįvakar nemiga
Apnuogintas dangus manę stebės
Ilgais nagais sumauto liūdesio
Su mano siela kausis dėl garbės
Nes ta rudens plaukais mergaitė
Atlanto vandenyno akimis
Paglosto vargšę sielą tik žodeliais
Bet bėgasi kaip sužeistas žvėris