Rašytojo malda

Rašau rašau rašau...
Per skausmą, ašaras ir kančią,
Dieve, vienintelio prašau-
Užtrauk stigmas palik
Ramybėj mano raštą.

O dieve! Nematai?
Kaip kraujas spalvina lapus?
Jaučiu, per petį tu skaitai
Išsunktus popieriuj
Raudojančius jausmus.

O verge tu niekingasai!
Nebetrukdyki man
Jaunai rašytojai
Ieškot vienintelės paguodos ten,
Kur dunkso rašalu,
Krauju aplaistyti kalnai.