Buvo daug išbarstytų karolių,
buvo saulėje dingęs dangus,
milžinai į kalnus nusivalę kojas
išbrido į jūros bangas.
Ir niekas nė žodžio netaręs,
kol tyliai čirškė žiogai po langais,
metė darbus, drabužius pakorė
ir išėjo nuogi milžinų pramanais.
Nuo to laiko akmenys neaugo
nekalbėjo karkvabaliai
ir skandinas, kaskart vis iš naujo
saulė jūroj.