pokalbis su menuliu

Mėnuli! į mano pasaulį įžengė žmogus
kai jis šypsosi, man pasidaro taip graudu.

Mėnuli! aš įsimylėjau tą žmogų, bet gyvenimas
tik žaidžia, ir man taip sunku

Mėnuli! šiąnakt jis beldėsi į mano duris,
juk matei ir girdėjai, kaip jis šaukė
- mieloji atleisk!

Mėnulį! Pasiimk mane ten pas save, kur šaltą ir
tylų, kur tuščia ir nyku.

Mėnulį! ir vėl naktys tokios tamsos, tik tu mėnulį,
mano drauge, apšvieti mano langą, tokia vienišą naktį...