Sugrįžusi vaikystė

Takeliais vėjai vaikšto, o ant 
suoliukų parke močiutės ir diedukai,
skrandutę užsimetę ir šiltą kepuraitę,
susėdę porina, godas godoja:
„Ach, ta marti tokia nevykus...
O mano žentas blogas...“
Klausytojai pritardami:
„Kai buvome jauni
mes buvome kitokie...“
Ne viskas čia gerai
(nors nuomonės panašios),
naktis su sąnarių skausmais
nuvargina kantriausius.
Supykina ne taip nugirstas žodis
(o gal tiesiog jau nusibodo),
pasiramsčiuodamas į kitą pusę parko
nušlubčioja, įdomesnius suranda pašnekovus.
Saulutė šildo veidus ir rankas
giliom raukšlėm įbridus patirtis.
Seniai labai labai seniai
smagu buvo smėlio dėžėj.
Vaikystei vėl sugrįžus ir parke neblogai.