Kajus (pgl. H.K. Anderseno pasaką "Sniego karalienė")

Žiema. Tai mano fėja.
Sniego karalienė.
Jos šaltas grožis
Visus pavergs,
Kas tik į ją
Išdrįs pažvelgt.
Sukaustys ledo spindesy
Ir nepaleis.
Ir ilgai nemaldausi -
Palengvėle švelniai švelniai
Šaltis tave glamonės negyvai
Lig pat širdies,
Ji dar spurdės
Kaip paukštė,
besistengianti ištrūkt...
Bet ir ją prisijaukins
Tos nuostabiai švelnios
Šalčio glamonės.
Nei nepajus...
Tu būsi Kajus.
Ir dėstysi mozaiką
Iš savo ledo širdies
Savo spindinčiai šalčio valdovei.
Ir aš trokštu
To stingesio, to spindesio,
Tarp šalčio taip švelniai
Glamonėjančių pirštų
Užsimiršti...