Vasarvidžio bohema

Su braškėm vasara prisirpsta
Karštai raudona, sirpstančiai saldi.
Į saulę nešam baltą žiemą,
Sušildyt gyvastį savy,
Paraust, parusti, bronzinėj šviesoj,
Apsikabint su vandeniu gaivoj.

Rasų nakty jaunystės kultą minim,
O pievai atsiduodame basi,
Susėdę tarp žolynų, savanoriais tylim
Į sielą imam kvapą, garsą, grožį,
Harmonijos milijoniniais pirštais, pateptų. 

Korys vidinis prisipildo nektaru,
Gamtos skraiste apgaubiam savo vidų.
Ledai gaivieji gomury ištirpsta,
Iš supustytų snaigių, buvusių pūgų.