ilgesys tylus
atodūsių nevaržo
noriu namo
suskaičiuoti akmenis
bus primesta
į mano daržą
pakol dabojau
atžalas vaikų
o gimti nameliai
tyruose laukų
vis ilgiau
jus vienus palieku
pilnos kertės
bus priaugusios
voratinklių pilkų
ak
tas ilgesys tylus
gimtų namų
palūkėkime
dar truputėlį
jau
pamažėle skubu