Benamis akmuo

Apsigyvenęs akmuo širdyje
pradžioj nejaukiai stebėjo-
ar išvarysiu nelauktą iš čia,
o gal įsimylėsiu?

Pasisekė-gėlėm sodinau,
visada palaisčiau, pasistengiau,
kad tik žydėtų kuo ilgiau,
įsibrovėlių visokių vengiau.

Nusiramino akmuo-čia gerai.
Pasisekė benamiui namus radus
ir gyveno, žydėjo ilgai,
nešiojaus atrastą ko nepametus.

Kartą jo bendravardis
pasiūlė prisėsti trumpam.
Pasakė-atrodai pavargus
ir lyg skolinga kažkam...

Dar tarė-per ilgai užsižaidei miela,
ne ten gėles sodini,
ne širdis akmens vieta,
nebenešioki jo su savimi