Gėlėje žydėjo žvilgsnis
Toks beprotiškai skaistus,
Kad visus tiesiog kerėjo,
Kai jis švelniai nužiūrėjęs,
Duodavo vaisius - ne visiems,
Bet tik tiems, kurie to prašė
Nemokėdami - ne pinigais,
Bet norais - imti,
Kas papuola po ranka,
Ir numest kažkur į kampą:
„Kai prireiks - paimsiu. „
Nors pati gėlė,
Nupirkta už pinigus -
Nusviesta į kampą,
Pelenais apžėlusį,
Apsivertusi kikeno...
Tik iš ko?
Iš gyvenimo.
nepasakyčiau, kad eiliukas visai "be ... " , jaučiasi ir mintis ir kūrybinės pastangos , tik kad visko norisi greitai greitutėliai :) ir nuo to atsiranda kažkoks paviršutiniškas piktokas cinizmas ... taip manau, o šiaip jau su šito kūrinuko įdėjomis pasižaidus - gali gautis visai neblogai ...
Šiaip jau bendras įspūdis perskaičius neblogas (ypač antra dalis), sunkesnė/silpnesnė vieta man yra viduryje: „Bet tik tiems, kurie to prašė Nemokėdami - ne pinigais, Bet norais - imti, Kas papuola po ranka...“
man labai liūdna, kad tamsta esi be proto, be saulės, be dėmesio,be juoko, be foto, be žmogaus, be priežasties, be nuotaikos, be meilės, be šilumos, be skambėjimo, be žaibo, be pavardžių. kažkaip nykiai gyventis turėtų :)