Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







ką tik mūsų laukai nusižiovavo ir sumažėjo –
susitraukė jų formos, kai  kalvos nuėjo miegot....
tavo vargo gitara dar skamba man: „ ak, vakarėja... “-
o kada vakarėja dangus – juo reikėtų klajot.
mes pavirskim  vaikais ir galėsim padangėm straksenti,
susikibusių  rankų  gausiausias lietus nenukirs,
juk turėjom drauge po truputį pabalt ir pasenti,
bet atėjus mirtis  uždainavo per garsiai: jis mirs.
„ mylimasis, matai, kaip aptemę laukai mūsų laukia,
kaip klajoklių dainų pasiilgo vakaris dangus –
imk gitarą ir kibk, kaip kadaise tiesiog į parankę:
nes mirtis nebegali atlikt mūsų dainą už mus “.

2010-07-15 01:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-23 18:15
Emmvilkė
Visiškas ir akivaizdus komentatoriaus nušnekėjimas :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-23 16:12
GLP_
nei ritmo, nei rimo padoraus.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-16 00:00
Mikė Lilikė
Vis dar ilgesį, skausmą išdainuoji. Mes pavirskim  vaikais ir galėsim padangėm straksenti, susikibusių  rankų  gausiausias lietus nenukirs - stipri emocija, pranokstanti visą eilių, kaip kad meilė mirtį pranoksta.
Nes mirtis mūs dainos sudainuoti negali už mus - lyg kilmininko  norisi. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-15 23:16
antanelis
hm... kaip bebūtų liūdna ir kaip nenorėčiau to pripažinti, bet tai tik vargšės ligonės liūdni paistalai. metaforose galima įžvelgti seksualinio aktyvumo trūkumo problemą. ir dar aišku vienatvės dilemą, kai žmogus sensta ir lieka vis vienišesnis ir vienišesnis...
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-15 21:40
Ferrfrost
Labai gražus įprasmintas eilėraštis paskutinę eilutę. Taip kartais noris pasenti su vienu žmogumi, o jis ima ir išeina ir tenka vienai gyventi už du, o to antro taip trūksta, liūdna, kai pagalvoju apie vieną savo gyvenimo įvykį, kurį priminė šis eilėraštis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-15 21:08
Emmvilkė
Pamečiau paskutinėje eilutėje skiemenį -pataisykite adm:
negali į nebegali
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-15 12:34
vanigera
Jausmingas , lyriškas  ir labai gražus:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-15 10:29
kjerlighet
tikrai melodingas ir gražus kūrinys:) tik man asmeniškai paskutinė eilutė griauna viso kūrinio ritmą
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-15 09:47
augaviskas
klasika [šiuolaikinesnėje] formoje; lengvas smagus kūrinys
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-15 08:26
tictac_it
Asmeniška lengvai , bet subtiliai ir gražiai, čia juk tikra dainuojamoji poezija - man taip nuskamba ...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-15 02:21
kundalinuke2626xxx
Ojejj.. kiek jausmo!... Labai gražu.. labai!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą