Tarnauti čia,
kur šventina tikruosius cinikus
kur svarbiau padėtis visuomenėje,
nei kūrinio mintis.
Tarnauti čia,
kur skaitomą
laišką
išniekina ir lygina
su bevertiškumu.
Tarnauti čia,
Kur internetinės nuorodos plyšauja
„skaityk mane“,
ar tai toks Jūsų tikslas?
Tarnauti čia,
kad jaustumeis beviltiškas...
netarnausiu aš čia,
neduosiu savęs niekinti,
deja.
deja, tarnauti mes vis tiek tarnaujame
ar sau, ar kitkam - jau ne taip svarbu.
tarnais užgimę, tarnais užaugę ir subrendę,
tarnais numirsime, ir po mirties - tiktai tarnai;D
Kai taip rašote, nenorom pradedame galvoti, kad būtent jums ir terūpi kažkokia padėtis visuomenėje. Iš kur jūs tai ištraukėte? Kas gali žinoti mano, jūsų, dar kieno kito padėtį visuomenėje? Ir kas ji, kokia ji, ta padėtis? Pavyzdžiui, ką žinote apie mane? Ogi nieko. Kaip tai susiję su mano rašomų kūrinėlių mintimi? Niekaip. Tačiau ne vienas komentaras po tais kūrinėliais - teigiamas, rodantis, kad skaitytojai rado kažkokią mintį, kad jam patiko. Niekas net nežino, kad pirmosios mano pasakos, būtent - pasakos (o jos man asocijuojasi su tikėjimu, gėriu ir grožiu) sukurtos gelbstintis nuo baisios depresijos, kuomet su priklausančiais nuo manęs šeimos nariais laviravau ant skurdo ir vadinamosios padėties visuomenėje netekimo ribos. O ir kas gali įžvelgti ką nors kituose kūrinėliuose, kurie, tarkim, parašyti kaip pratęsimas tiems, kurių publikavimui Amerikos lietuvių internetinio vaikų žurnalo buvau paprašyta pasirašyti autorinę sutartį? Taigi, kas ta padėtis? Juokas vienas, ir tiek. Pritariu albai - susitelkite ties kūryba. Į šviesą, tik į šviesą eikite. Viską joje ir atrasite. :)
Argi dar nepabodo? Nyku.
Šis "laiškas" tikrai vertas "išniekinimo ir lyginimo su bevertiškumu". Kam rašyti, atsiprašau, tokį "brudą"? Jums nuo to geriau? Skirkit energiją kūrybai, o ne tokiom nesąmonėm.
Emocija aštri, pasipiktinimas. Bet į kai kuriuos dalykus, ypač į tuos kurie piktina, verčiau nekreipti dėmesio, tiesiog daryti tai kas patinka.:)
Mane pvz. piktina tai, kad dabar absoliučiai visur turi, tiesiog PRIVALO vyrauti modernistinės apraiškos, turiu omeny absoliučiai visas menines terpes. Žmonių laisvė rinktis:)
Padėtis visuomenėje gali žeisti, bet labiau gal žeidžia tuos, kuriems ta padėtis yra svarbi? Nes jei nesvarbi, tai nežeistų? O kūrinio mintis turėtų būti svarbiau už padėtį, tarnavimą, nuorodas, beviltiškumo jausmą ir niekinimą...
Tai ne kritika, aiškiai matau. Čia būtų toks atsakymas jums: aš nieko nevengiu, tiesiog žmogus, kuris turi žmogišką instinktą gintis (šiuo atveju aš) nesileis niekinamas. Nemanau, kad tai puikybė ar kažkas panašaus. :)
Beje, ačiū už patarimą. :)
Didžiausia puikybė yra tada, kai manai, jog ją jau įveikei.
O ar tai, kas atneša kartėlį, yra gerai? Ar vengi, kad mėgautumeisi, ar mėgaujiesi vengimu?
Atsakau tokiom pat užuominomis, kokiom klausi. Jei rašei iš širdies, susimąstyk.
Jei manai, kad čia eilėraščio kritika, perskaityk darkart. Čia ne kritika, o patarimas. Šypt.