Skliautas

Virpuliuoja paviršiai
Iš gelmės
              Iš gelmės
                            Iš gelmės
Per gilu neįžvelgsi tiesos
Pajunti
Ratilais
          Ratilais
                    Ratilais
Nuo savęs genam VILTĮ
Kaip nuplėšti melo šydą
Žinai
Girdim gausmą iš tolių
Žvaigždėtų ūkų pamokslavimai - kartūs
Na o aš
          Na o aš
                    Na o aš
Vis pelynų arbatą geriu
Išorė ir vidus
Amžinoji darna
Laikinumo kartėlis apglėbia ir dūsta
Vis prie žemės arčiau
Į žolynų kvapų aitrią puokštę krentu
Aš - kalta
Dėl savęs
            dėl kitų
                      dėl ateinančių
Įnoringų emocijų neteisingų veiksmų grandinė
Surakino mane
Nevalioju pakilti
Blyškiaveidis mėnulis glamonėja mane
Gal paguodžia
Girdžiu dainą - Visatos bežodė daina
Atlaidų žvilgsnį įmatau
Anastasija žengia per mane
Į ežero gelmes panoro
Paskui ją per gilu
N e s u s i v o k u s i
Esu