<...>

Visa tai – kliedesiai:
_____

Aš tyliu, nors kalbėt dar nemoku,
nors elgiuosi dažnai atvirkščiai
Į pasaulį kaip vandenį šoku.
Ir tiktai, kai įkvėpus gyvybės,
Atsidūstu į mėlyną gelmę,
Atiduodu savas keistenybes,
O blakstienos pavėsį paskelbia:
Aš gyva! Nors kvėpuoti nemoku
Ir nevaikštau garbės pjedestalais
Aš gyva! Nors ir kartais atrodo,
Kad net žodžiai prie lūpų prišalo.