Nakčia išjungta lemputė,
Užtemdžiusi kambarį šilko skraiste
Man kartais būna lyg saulė,
Kuri užgęsta ryte.
Veidą paglostė maža rankute
Sesutė. Supinsiu jai kaselę,
Įpinsiu pasakos gėlių,
Papuošiu kaspinu vaivorykštės spalvų.
Tuo, kuriuo mama mane kadaise puošė,
Kai aš dar paskui ją laksčiau iš šono.
Šią vasarą mes pasikeisim bučiniais.
Pakelsiu skrydžiui mažyčius sparniukus.
Iš žemės man pamos sesutė-
Ji mano šešėliu čia liks,
O gal bus tik besivejantis atspindys.


svetimsalis





