Vasaros mintys

1.

Tarsi pirštu
į dangų dūręs -
mažas, menkutėlis -
sustoju ir apsidairau -
nuogas, tuščias stoviu.
Užsidaro, atsidaro durys
ir einu, ir bėgu
užsimaukšlinęs kepurę.

2.

Lovytėj
krykščia vaikas,
vasaros žavios - anūkas
ir aš, drugelius besivaikantis,
kaip obuolys,
sunokęs ir sultingas,
ant kojų,
vos besilaikantis.

3.

Kruvinais,
purvinais pirštais,
žaislų nuolaužas rankioju.
Pasigirsta dainos
įsimylėjelių -
vaikai žaidžia, negirdi.
Į vaikų, tėvų širdis
mano klystančios,
neklystančios dainos.

4.

Mintys virpa, spurda -
išnyrusios
iš Nerimo ir pykčio,
kaip svaiginantys
vasaros burtai.
Mintys nubunda
ir suskrenda
į mano galvą,
kaip varnos.

Ir saulė
su morkos nosim,
nušvinta
ir ištrykšta
dangiškas varis.
Bunda
arkliadančiai akmenys.
Mintys, kaip karvės
iš galvų
išvaromos.

5.

Ne vieną vagą išvaręs,
nusuku arklius
į vakarus
ir man pasiduoda,
atsiduoda -
mintys švarios.

Mintys,
tokios mažos,
varganos, sunykusios,
bet už visus
didesnės.