Kiek jų

Visada maniau, - tiesa viena,
Bet dabar matau, kad baisiai klydau.
Ir apgaudinėt save gana.
Jų tiek daug, kad aš tarp jų paklydau.

Ir baisiausia, ne todėl, kad daug,
O todėl, kad jos be gėdos klykia,, Aš tikriausia iš visų tikrų,
O tikrosios, galbūt, ir nelikę.

Jei kišenėj šlamančių yra -
Ją gali nupirkt, įkeist, parduoti.
Ji vistiek vienintelė tyra,
Kaip galėčiau tuo suabejoti.

Ar jūs žinot, kur yra šalis,
Už kelių kalnų ir vandenynų?
Bent menkutė ar yra viltis,
Rasti tiesą pagaliau tą, gryną?