Blusų turgus

Neturiu ką parduoti.
Mano kepenys, inkstai, širdis -
suvarpyti, kaip rėtis,
medžių kirmiai pragraužė.

Negražu. Pasigėdyk.

Man ne gėda.
Gėdą jau pardaviau.
Kaulų cukrų atidaviau elgetai -
ryto miegui pasaldinti,
sapno raugui užraugti.

Kas dar liko?
Smaugiantis pyktis.
Gal nupirksite. Ne?
Nesuklydot.