Norėčiau būt lietaus lašu,
Ir tavo kūnu švelniai ristis.
Norėčiau būt kad ir paukščiu,
Ir suokt dainas, kol tu užmigsi.
Būt saule, kuri savo spinduliais,
Karštai bučiuotų tavo veidą.
Žvaigžde, kuri aukštai danguj,
Globotų sapną tavo saldų.
Norėčiau nieko nebeklausus,
Pribėgt ir apkabint stipriai.
Labiausiai – tai žinot giliai,
Kad to leidimo nė nereikia klausti...