Ramius vaikus pagimdo vėjai,
Strazdanų ištapytais veidais,
Neramiais skilveliais, pripildytais žvyro,
Birželiais išsilydančiais į smėlio laikrodžius.
Jie auga ir pamiršta tunelius-dėles,
Karuseles, aštriais spalvų lakštais.
Surandėja pirmi vapsvų pabučiavimai.
Pasimeta, kai virsta vilkeliais,
Anksčiau neiššifruotais žaislais.
Nuliūdusios mamos, su paruoštais lauknešėliais,
Nuvalo dulkes nuo pelės sugrąžinto danties.
Jie auga ir sumedėja, šaknys įauga
Į visus pasaulio žemynus.
Paukščiai iš šakų išnešioja laiškus,
Skirtingomis kalbomis, prašydami-pagailėti.
Saulė aukštai ir jie stiebias,
Matydami, kaip namus nuskandina
Didžiuliam šešėly.