Manyje nebelieka nei trupinėlio gyvybės,
Nei kraujo, nei džiaugsmo akyse, o tik tuštuma
Kuri viską užlieją.
Manyje nebėra nei meilės, nei skausmo,
Nei laimės, nei liūdesio, o tik tuštuma
Kuri viską užlieją.
Mano kūnas nebejuda, nebekruta,
Nebešąla ir nebešyla, nes tik tuštuma
Viską užlieją.
Mano mintyse nebėra nei apmąstymų, nei klausimų
Nei minčių, o tik tuštuma
Kuri viską užlieją.
Mano kūnas, tai lavonas, mano siela tai dangui, o
Čia nieko nebeliko, tik tuštuma, kuri viską užlieją.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2010-07-03 16:20
Toks šaltas kaip ledas.
2010-07-02 22:42
Geras tas idealas: virstant niekuom - patapt viskuom , daosų išmintėė ( o kad kiek juokingai parašiau - tai nusižiūrėjau į tą užlieją :))
2010-07-02 22:28
Pakartojimas gerai, bet būtų geriau kartoti be klaidos: užlieja - es. l. 3 a. Prieš "lavonas" nereikėtų "tai", džiaugsmas reprezentuoja gyvybę?
2010-07-02 21:10
Plaukiantis iš širdies. Toks tikras, toks gyvas.
Patiko.
2010-07-02 21:00
šitai "Mano kūnas, tai lavonas, mano siela tai dangui" nepatiko, nes nesupratau esmės. Danguj?
O eilius neblogas.
2010-07-02 20:36
Gražu, griebia už širdies, bet taip liūdnokai.. ;)
2010-07-02 20:17
Gilus kaip bedugnė, bet ir ta turi savo dugną :) tikiuosi tavo darbai dar pamodernės arba taps dar jausmingesni. O šitas, visai nieko toks, ta besikartojanti eilutė graži, o kitka- dažnas dalykas... :))
2010-07-02 20:06
Gražus eiliukas.Tik labai jau liūdnai:)...