Ilgesys

Ant krašto debesies mėnulis supas,
Bet aš su nemiga pernakt kovoju:
Ant mano stalo - mielas atvirukas,
Kurį jaunystėj man padovanojai.

Ir plūsta nerimas, tarytum rūkas,
Vėl noris vardą tavąjį kartoti...
Kodėl man ilgesingos mintys sukas,
Gal šitoks mano ilgesys ligotas?

Vartau vėl nuotraukas ir akys švyti -
Taip gera tavo atvaizdą matyti.
Akimis glostau veidą, širdžiai mielą...

Kol ilgesiu dar spindi mano akys,
Ateik, iš anksto nieko nepasakęs -
Tuomet nustos blaškytis mano siela.