Snaigės skrenda, snaigės krenta,
Snaigės gula ant kaktos,
Daugel metų nugyventa,
Tik deja, nežino jos,
Kam jų laukiu išsisžiojęs
Ir akis pakėlęs dvi.
Niekas dar nesužinojo,
Ką jaučiu, kai tu tirpsti...
Vajeeej kaip gražu.. ir kokios metaforos!! Manau, kiekvienam labai gera, kai ant jų "savos" snaigės ar snaiginai tirpsta... ech... širdelę sudrebinai....
Super!
Šis kūrinys tikrai su mintim, o ne šiaip sau... kas turi savas snaiges, (kad ir svajonėse) supranta, ką sakau...
2010-06-30 10:03 Pranas
Mes, Lietuvos kareivėliai,
Niekad nedejuojam,
Visad linksmi, visad gražūs
Sau dainas dainuojam..
P.S:
Šitaip rašiau tau, o ,žiūriu, kad įsirašė pas mane. Taigi, atiduodu kam priklauso...