2010-06-30 00:27
krasivai...
2010-06-30 00:16
Net nežinau, ką jaučiu... Skaičiau kelis kartus. Labai...
2010-06-29 23:03
Giliai sujaudino. Nuo pat vaikystės iki dabar "Mažasis princas" yra man lyg mažytė biblija, o fenekų kitaip ir nevadinu, kaip tik Jo lapėmis. Labai daug man sutilpo į tą mūsų neatvežantį autobusą.
2010-06-29 22:43
...at yra čia koks ritmas, ar rimas. - eikit šikt su tokia poetika....
2010-06-29 22:42
Dėl aukso spalvos javų... Ir jų žingsnių...
Labai švelniai-subtiliai-baibiškai.
2010-06-29 22:42
Paskutiniajame posme kartojasi įvardis; jei jos išbraukt, gal būtų geriau, nes ir taip aišku, kad už kavinukės lango? Išbraukčiau ir net arba keisčiau į "ir tada". Prieš "lape" turi būti tarpas, po "vienintelės" reikėtų kažkokio skyrybos ženklo, paskutiniajame posme po "kartais" nereikia kablelio, prieš "neatveža" nereikia kablelio, po "mūsų" reikia skyrybos ženklo.
Tai va. Išgyvenimo įtaigumą patvirtina kreipinys, vyksta dialogas su "lape" ir su savimi. Lapės ir lyrinio sybjekto paralelė netikėta, aukso spalvos javai suponuoja lyrinio subjekto bejėgiškumą prieš metų tėkmę, praeitį, pasiėmusią meilę (rožė). Praeitis išgyvenama dabartyje (girdimi žingsniai). Pabaigoje meditacinės būsenos - vizija" "neatveža mūsų" - nesugrąžina prarastus santykius ir buvusius "aš".
P.s. ir aš noriu verkti...
2010-06-29 22:30
-------------
-------------
2010-06-29 22:26
tu taip tik klaidžiok. zo,man tai labai gerai pervažiuotas eilius, važiuojam toliau:)
---------
---------
2010-06-29 22:17
paklydau laBAI...priimkit kaip DNR...:(
2010-06-29 22:06
miela :)