Nepamiršiu...

Nesitikėjau, kad kada,
Rašysiu Tau šitas eiles...
Maniau, kad būsi tas, kuris
Mane visad šalia priglaus...
Tikėjau – esam stipresni,
Už gausmą vėtrų ar likimo?
Bet klydau, dar negaliu to pripažint,
Kad viskas taip staiga pakrypo...
Gal negerai – Tavim tik gyvenau,
Juk realiai aš Tavęs tai nepažįstu.
Atleisk,... kad  taip Tave MYLIU,
Ir drąsiai tart „Sudie“ nebesiryžtu...
Todėl šnabždu tiktai – IKI,
Kad vieną dieną vėl širdies duris
atidarytum...
Bus taip, kaip bus...
Matau, likimo neapgausiu...
Jei ne šiame, tai kitame gyvenime
Mane savu žvilgsniu apgaubsi...
__________________________________
Paleidžiu... tik LAIMINGAS būk!
Ar su manim, ar be manęs...
Aš dar stebėdama žvaigždes
Tave priglausiu...
Mintim tik... „MYLIU“ ir „SĖKMĖS“ ištarsiu...
Žinok tik viena – lieki širdy,
Ir niekada Tavęs aš nepamiršiu...