Tikrai sutinku, kad kūrinys toli gražu netobulas - jis buvo užrašytas labai (per daug?) spontaniškai, nenorėjau nieko daug čia rašyti, tiesiog tokia mintis - pagauta akimirka.
Patiko albos idėja apie staigų pabaigos nukirtimą. Dėkui.
P.S. Ne apie žilus plaukus čia :) Atvirkščiai - apie jaunystę (nors ir banaliai skamba). Plaukus paminėjau matyt dėl to, kad ateitį įsivaizdavau kaip lengvą vėją, kaip kvapą, o plaukai tai sugeba perduoti.
Taip, panašiau į daugiaprasmę mįslę, nes ne kiekvienas pagalvos apie pirmuosius žilus plaukus (jei čia apie tai). O apie akimirką - šmaikštu/grakštu, bet vėlgi pakankamai sausa/teoriška/sunkiai apčiuopiama/sugaunama. Nors gal to ir siekta, kas gali uždrausti pabrėžti tą, ko nori autorius?
norėta bohemos, plaukuose ateitim dvelkia, bet nepagrįsta, kodėl plaukuos - nekuria vaizdo.
spąstuose voliotis - vėlgi "neskaniai" ir nepagavu.
čia apie akimirkos pagavimą? neišpildyta, per trumpas, tokiai apimčiai jau reikia taiklesnės išraiškos.
Teisingas fenixiuko pastebėjimas - nėra tvirtumo. Nei vyksmo linijoje, nei mintyje. Mintis gana simpatiška, bet reikėtų netikėtumo, staigumo - juk spąstai užsidaro greit, o tas sugavimas čia aprašomas ilgiau nei intymi pradžia. Kaip tik pradžią reikėtų "tempti", o pabaigą nukirsti staigiai.