Stovėjau aš (ir tu stovėjai)
Ant žemės krašto.
Skaičiavai žvaigždes,
O aš to nemačiau.
Kalbėjom mintimis,
Ir pasidarė karšta,
Bet aš kažko neišgirdau.
Tuomet jau buvo
Man taip aišku,
Kodėl aš tavo
Žodžių neradau.
Kodėl tavam pasauly,
Jie taip blaškos.
Kai ko ir aš nesuradau...