Saulė taip šildo, paukščiai čiulba,
Gyvenimas įtraukia į savo džiugesio
Sūkurį...
AKIMIRKA... ir šilčiausia saulė
Patampa ledu...
Šviesiausia diena pavirsta naktim...
Ir nebeturi nei tikslų, nei minčių...
Tik didelę tuštumą širdy...
Bedugnė... praraja ir dar nenoras tikėti,
Kad girdi tai, ko nenori girdėti...
Taip ir nuplauks praeitin, ką nešiojau
Savy?...
Taip ir nueisim abu skirtingom kryptim?...
Nei pykčio ar paniekos... tik skauda labai,
Geriau ne prarasti Tave – man amžiams išeit...
Kartais viena akimirka padalina pasaulį pusiau, dieną paverčia naktimi, bet po nakties vėl bus diena ir grįš vėl viltys, nepasiduok.
O eiliuke ta akimirka išreikšta gražiai, palietė širdį.
Sėkmės.
greitai taip čia viskas vyksta :) , bet juk čia ir visas gyvenimo smagumas - be blogesnio nebus geresnio :) (momento ...ne draugo) , o šiaip - viskas standartiškai paviršutiniška - jei apie kūrinuką ...
graudu. patiko, tiesiai i sirdi sugebejai smigtelti :) p.s. jei gerai supratau, tai arba sis eiliukas senas, arba uzjauciu... tikiuosi, teisingas pirmasis variantas :)