viena kryptimi

beturčiai vos gimę
pradeda kruopščiai
dirbti.

pradžioj žaisdami:
kaldami iš senelio
lentų slaptavietes,
plaukiodami plaustais
ar dienų dienas
žvejodami.

vėliau įsimylėdami
ir nustumdami į šalį
viską kas buvo...
vienu delno mostu,
vienu bučiniu.

dar neperseniausiai
mergaitės atrodžiusios
tokios pasigailėtinos ir
atstumiančios, kad net
norėdavosi susiraukti
it suvalgius rūgštų
saldainį. pagaliau prinoksta
tavo akyse, pripamsta
ne tik noras jomis
domėtis, bet ir lūpos,
bei krūtys, kuriomis
galima žongliruoti dieną
ir naktį.

dar vėliau:
tapę vyrais ir pasiėmę
daugybę dalykų iš gyvenimo
bandome atrasti, kažką
nepatirto, kažką ekstremalaus,
kad nepastebimai
pabudę negalėtume suvokti,
jog tapome seniais.

jog visad buvome seniai,
jog visada ėjome viena
kryptimi, jog niekada
negausime šanso gyventi
paskutinę dieną po virsmo,
kai suvokėme, jog esame
per daug susidėvėję.