Eil.ciklas Pamąstymai

1. Šviesa tūnelio gale tai kelias į nežinomybę.
Daug išėjusių, o sugrįžusių nėra.
Gyvenam gal mes pragare,
Degindami kitus, mes deginam save.

2. Žmogaus puselė klaidžioja kely
Kol susitinka antrą pusę.
Gerai kai keturios kojos žengia kryptimi viena,
Bet būna taip, kad žengt pirmyn neleidžia kita pusė.

3. Žemei reikia lietaus.
Žiedui - saulės šviesos.
Paukščiui reikia dangaus.
Nakčiai - ryto aušros.

Žmogui reikia žmogaus,
Reikia meilės tyros.
Reikia Žemės, Dangaus
Ir sulaukt vis aušros.
Žmogui reikia tiek daug...
Kai jau nieko nereiks,
Reiks tik laukt pabaigos.

4. Kaip greitai bėga, skuba mūsų metai,
Jų sulaikyti niekaip negali.
Čia vasara ramunėmis pražydo,
Čia vėl klevai geltoni pakely.
Pavasariai, žiemos,
Rudeniai, vasaros
Kiek buvo ir kiek dar jų bus...
„Praeitin nuslinkę metai jau nebe mūsų.
Mes esam čia ir dabar,
O rytojus nepriklauso dar mums“ (citata iš N. T.)