Stok! kai lietūs lyja

Sustok!
Stabtelk nors minutei.
Prabėgs ji nejučia,
Kaip vasarą lietus iškritęs
Išgaruoti skuba.

Sustok!
Net jei pravirkti dangūs moka,
Delnus jų link tiesiu.
Bet pažiūrėk!
Jie vis tušti...
Lyg dubuo,
Puodžiaus dirbtas
Nesėkmingai,
Lyg ta esybė,
Kuri nejaučia saiko.

Stok!
Kai lietūs krinta
Ir, kai Perkūnas
Laidosi žaibais.
Nes pravirkti dangūs moka,
Kai išgaruoji nepranešus.