Psichozė

- Užsimerk.
- Užsimerkiau.
- Dabar dar užsidenk rankomis akis, kad tikrai nieko nematytum.
- Jau.
- Sakyk, ką matai?
- Ką matau? Matau save pievoje. Pavasaris, o gal ir vasara. Tikriausiai vasara, nes labai karšta. Netoli manęs ganosi žalmargės karvės.
- Karvės? Papasakok daugiau apie jas.
- Jos kažkokios keistos tos karvės. Palauk, jos kažką man sako.
- Tau sako? Ką tau jos sako?
- Mm.. Jos klausia, ar aš mėgstu varškę. Sako, kad varškę valgyti sveika.
- Teisybė, iš tiesų sveika. Ką dar matai?
- Matau rugiuose plaukiojančias žuvis. Jos žiopčioja, bet aš nesuprantu, ką jos sako. Ne. Jos dūsta. Dūsta, prisiminę, kad gali plaukioti tik vandenyje.
- Ką dar matai?
- Daugiau ten nieko nėra. Tik aš, pamokslaujančios karvės ir dūstančios žuvys.
- Gerai. Gali atsimerkti. Ką dabar matai?
- Tą patį.