ji išėjo net neatsigręžusi
ilgai lydėjau akimis
bandydama sulaikyti
lijo
taip lijo
kad nesimatė
kuriuo keliu pasuko
ilgėjausi
tikėjau
sugrįš
tau į parankę įsikibusi
šypsena vėl nuspalvins
vakarą
gal rytą
ir vėl kartu gersime arbatą
tyliai tyliai
pasakosiu savo istoriją
apie rytus
vakarus
ir lietų