*

atleiskit man už paukščius
iškarpytus iš įvairialypio
popieriaus 
pagailėjau savo sielos
kartais
žaidžiau nusimesdama
svetimą dulksną
nelijimo sausromis
užsileisdavau
todėl ir krisdavo
skrido ne visi
kas yra nesvarbumas
tiesiog

rytas toksai
lyg ruduo slapta
suptų jurgino žiedą
patvorio lopšyje
o aš  - mirgėjimais
virpantis
saldainio popierėlis
grįžtu į save
atleiskit
atleidimo neprašau
nes vakarą visi
išsinešame delnų sausroje
o rytu dalinamės tyliai
kartais kai
jurgino žiedas
dar neišsuptas rudens
sielos ir virpančios
skiautės gyvenimo