Atidžiai pažiūrėk

Aplinkui mus stebuklų daug mažų.
Atidžiai pažiūrėk ir pamatysi.
Kai sodai žydi, argi negražu?
Pasigrožėk, kai obuolį raškysi.

Įsižiūrėk į sraunią upės tėkmę,
Į baltą gulbę, skraidančią aukštai.
Ar tu žinai, jog gulbė neša sėkmę,
Jeigu poroj su gulbinu matai.

Į mišką pažiūrėk. Ten auksu lyja.
Kilimu minkštu tau po kojom tiesias.
Kaip pasakoj senoj geroj atgyja
Akimirkos stebuklų tyros, šviesios.

Tik neskubėk. Sustok, apsidairyk
Ir pažiūrėk, kaip skaisčiai saulė šviečia.
Kaip čiulba paukščiai, tik įsiklausyk -
Tave aplink maži stebuklai kviečia.