urbaiteKai iš tamsos žmogus kalbėti ima
Tylaus pasaulio požemiuose,
Aš meilę aklą vis prisimenu,
Virš debesų pakylu - saulė!
Savy jaučiu aš skaudžiai
Jos prigimtį neramią.
Ir kaip vulkanas veržiasi,
Kad net po kojom dreba žemė.
Lyg potvinį aš išgirstu
Perkūnijas ar giesmę.
Ji vejasi tave visur-
Nuo meilės, sako, nepabėgsi...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2010-06-18 09:45
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-19 08:36
Pirmas lengviausiai pagaunamas, antras šiek tiek (silpniau), o potvynis, perkūnijos, giesmė ir meilė kažkaip nesusiriša, tarsi per daug visko.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |