Sunkūs lietaus lašai
Užklojo gležną, jauną žolę.
Ir debesys išbalę lyg puolę kalnai,
Ir medžiai tiesūs ir išdidūs lyg kariai,
Ir aš maža, menka, laukų gėlė – gražuolė...
Lietus padovanojo deimantą skaidriausią,
Paguldė žiedlapy gležnam spindėti –
Norėjau deimantą ant grakštaus kaklo užsidėti,
Bet saulė – šyptelėjo nuo dangaus ir ....
Deimantą tyriausią paviliojo,
Jis mano žiedlapio daugiau neklojo,
Pakilo saulėn ir išnyko, -
Palikęs mane verkt
Ir laukti lietaus kito...